Tiesioginio ir netiesioginio objekto apibrėžimas

Sakiniuose yra skirtingi ryšiai tarp skirtingų juos sudarančių elementų. Šie santykiai sukelia vadinamąsias sintaksines sakinio funkcijas, tokias kaip tiesioginis ir netiesioginis objektas, dar vadinamas papildyti tiesioginis ir netiesioginis.

Abu papildymai turi ryšį su veiksmu, išreikštu sakinio veiksmažodžiu

Jis vadinamas tiesioginiu objektu, nes veiksmažodžio veiksmas patenka į jį akivaizdžiu ir tiesioginiu būdu, nors jis yra Jis kalba apie netiesioginį objektą, nes veiksmažodžio veiksmas patenka į jį antriniu būdu, ty netiesiogiai.

Sakinyje „Aš sakiau tiesą savo mokytojui“ randame tiesioginį daiktą (tiesą) ir netiesioginį objektą (mano mokytoją). Veiksmažodžio veiksmas tenka tiesioginiam objektui, antra, netiesioginiam objektui.

Tiesioginio ir netiesioginio objekto pavyzdžiai

Pirmasis išreiškia tai, kas sakoma apie subjektas per veiksmažodį. Tokiu būdu, jei sakau „Manuelis matė žaidimą“, į nustatyti tiesioginis objektas, kurį turime padaryti klausimas „Ką veiksmažodžiui“, tai yra, „ką matė Manuelis“. Šiuo atveju atsakymas yra „atitikimas“. Tokiu būdu „atitikimas“ yra tiesioginis sakinio objektas.

Netiesioginis objektas yra modifikatorius, lydintis šerdisžodinis ir todėl turime užduoti klausimą veiksmažodžiui arba kam jį identifikuoti. Tokiu būdu sakinyje „Aš padariau pyragą Agnei“ reikėtų užduoti tokį klausimą: kam aš padariau tortą. Šiuo atveju atsakymas yra „už Ines“. Tokiu būdu „Inés tai yra netiesioginis objektas“. Šiame sakinyje „tortas“ veikia kaip tiesioginis objektas.

Nors veiksmažodžio klausimai padeda nustatyti abu papildymus, tai metodas ne visada lemiamas nustatant tiesioginį ir netiesioginį objektą. Šia prasme ne visada nurodomas tiesioginis objektas objektai o netiesioginis objektas ne visada nurodo ir žmones.

Sakinyje „Luisas parašė a eilėraštis ", eilėraštis veikia kaip tiesioginis objektas, nes eilėraštį būtų galima pakeisti tuo, tai yra" Luisas jį parašė ". Taigi, jei galimą tiesioginį objektą galima pakeisti „lo“, „la“, „los“ ar „las“, tai iš tikrųjų yra tiesioginis objektas. Sakinyje „Francisco pabučiavo Mariją“ Marija yra tiesioginis objektas, nes galėtume sakyti „Francisco pabučiavo“.

Be tiesioginio ir netiesioginio objekto, yra ir netiesioginiai sakinio papildymai

Netiesioginiai papildymai yra tie, kurie apibūdina tam tikros situacijos raidos būdą.

Sakinyje „Šiandien jis du kartus buvo supjaustytas duonos peiliu“ randame tris netiesioginius papildymus: „Šiandien“ yra papildymas „laiko duonos peilis“ yra netiesioginis instrumento papildymas, o „du kartus“ - netiesioginis suma.

Nuotraukos: Fotolia - Robert Kneschke / Drubig