Demokratinės Respublikos apibrėžimas

Šio įrašo koncepciją sudaro du skirtingi terminai. Respublikos idėja kyla iš žodžio res publica, kuris lotynų kalba reiškia visuomenę, tai yra valstybės organizaciją, veikiančią visus asmenis.

Šia prasme Romos Respublika, kaip valstybinės organizacijos forma, gimė tam, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo asmeniu, kurio rankose buvo visa valdžia. Tuo pačiu respublikos idėja gali būti suprasta prieštaraujant kitai valdymo formai - monarchijai. Iš kitos pusės, demokratija Tai graikų kilmės žodis, o tai, kas demokratiška, tampa žmonių galia. Pradėjus nuo šio terminologinio patikslinimo, jau galima detalizuoti pagrindines demokratinės respublikos ypatybes kaip bendrą sąvoką.

Kai kurie demokratinių respublikų bruožai

Teoriškai visų šalių, besiremiančių šia vyriausybės forma, tikslas yra užtikrinti, kad valdžia nebūtų diktatorinė ar despotinė.

Vienas iš esminių mechanizmų yra valdžių atskyrimas. Tai reiškia, kad trys valstybės galios yra nepriklausomos. Taigi,

vykdomoji valdžia jį valdo a tauta o aukščiausias jos atstovas yra valstybės vadovas. įstatymų leidybos galia reiškia, kas turi galią priimti įstatymus, tai yra piliečių atstovus. Teismams vadovauja administracija teisingumo (teismų nariai, kurie privalo taikyti kitų dviejų galių paskelbtus įstatymus).

Mechanizmai dalyvavimas Pilietybė (pavyzdžiui, periodiškai balsuojant) yra esminiai bet kurios demokratinės respublikos elementai.

Paprastai visoms demokratinėms respublikoms vadovauja a Konstitucija kur nustatyta bendra teisinė sistema. Daugumos ar bendro intereso interesai taip pat yra dar vienas šios valdžios formos principas.

Rytų Europos demokratinės respublikos

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje nemažai Rytų Europos valstybių organizavosi demokratinės respublikos (taip pat žinomos kaip liaudies demokratijos), kurios buvo sutramdytos valdžios Sovietinis. Tarp jų turime pabrėžti Vokietijos Demokratinę Respubliką, Lenkijos Liaudies Respubliką arba Vengrijos Respubliką. Šių tautų režimai įvedė valdžios sistemą, mažai ką bendro turinčią su demokratija. Nereikia pamiršti, kad visose jose buvo viena partija, nebuvo saviraiškos laisvės ir buvo įvesta apibendrinta represijų sistema, radikaliai nukrypstanti nuo demokratijos idėjos.

Mes galėtume patvirtinti išvada, kad demokratinės respublikos konfesija turi du aspektus: ką ji teoriškai reiškia politika ir tuo pačiu, ką tai reiškė kai kuriais atvejais praktikoje. Galiausiai reikia atsiminti, kad šiandien yra tautų, kurių oficialus pavadinimas yra Demokratinė Respublika (pavyzdžiui, Šiaurės Korėja ar Kongas).

Nuotrauka: „iStock“ - „loca4motion“

Demokratinės Respublikos klausimai