Neišsenkančių išteklių pavyzdys

The neišsenkantys ištekliai Tai yra tie gamtos ištekliai, kurie, nepaisant bėgančio laiko ar to, kad žmonės turi juos savo poreikiams patenkinti, niekada nebus baigti, nes likti gamtoje, regeneruojantis ir visada esantis.

Neišsenkantys ištekliai yra gamtos išteklių rūšis, tai yra, jie gaunami tiesiogiai iš gamtos, iš jos rezervų planetoje ir kurių kūrime žmonija nedalyvauja.

Neišsenkančių išteklių pavyzdžiai:

1. Saulės radiacija
2. Vanduo
3. Potvyniai
4. Vandens judėjimas
5. Vėjas
6. „Oxigen“
7. Branduolio sintezė
8. Druskos

Neišsenkančių išteklių tipai:

Yra du tipai: neišsenkantis atsinaujinantis, neišsenkantis neatsinaujinantis. Mes paaiškiname juos žemiau.

1. Neišsenkantys neatsinaujinantys ištekliai

Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, yra ir tokių neatsinaujinantys ištekliai laikoma neišsemiama, nes nors jų yra daug ir jie negali atsinaujinti, žmogus visą savo buvimo planetoje laiką negalėtų jų sunaikinti.

2. Neišsenkantys atsinaujinantys ištekliai

The neišsenkantys ištekliai yra kategorija atsinaujinantys istekliai, kurie yra tie, kurie 

patys jie gali natūraliai atsinaujinti, per cheminius ir biologinius planetos reiškinius. Tai tiesa, kol žmogus jų nepervartoja ir viršija jų galimybes atsigauti.

Priešingai nei yra atsinaujinantys ištekliai, neišsenkantys ištekliai egzistuoja pavojus negresia, kad ir kiek jie būtų išnaudojami ir naudoti.

Neišsenkantys ištekliai yra naudojami natūralia forma arba transformuojami procesų būdu, atsižvelgiant į poreikį dalyvauti.

Norint gauti šių išteklių iš gamtos, būtina pasinaudoti technologijomis ar metodais, nes daug kartų tai būtina Įveikti kliūtis tokių kaip rezervuarų gylis ar dirvožemio kietumas. Todėl kartais išnaudojimas šių išteklių reiškia dideles ekonomines išlaidas.

Neišsenkantys ištekliai paprastai būna dideli ir labai galingi jo buvimasai arba intensyvumas gali skirtis nes jie priklauso nuo gamtos reiškiniai.

Pavyzdžiui, saulės spinduliuotė skiriasi priklausomai nuo žemės padėties ir atstumo nuo saulės. Skirtingu laiku ir regionuose šios energijos galia ir kiekis gali skirtis.

Neišsenkantys energijos šaltiniaiíajie yra puikus naudos šaltinis žmonijai, dėl jų patvarios kokybės ir dėl to, kad jie gali būti mažiau agresyvi alternatyva aplinkai.

Skirtingai nei naudojant neišsenkančius išteklius, energija, gaunama iš neatsinaujinančių degalų, tokių kaip nafta Be to, teršalas ir jo gavimas kelia politinių ir ekonominių problemų dėl trūkumo ir poreikio kiekvieną dieną aukščiausias.

1. Saulės radiacija:

Šis šaltinis yra būtinas sausumos gyvenimui; yra energija, kurią teikia centrinė Saulės sistemos žvaigždė, ir žemę pasiekia jos pavidalu elektromagnetinė radiacija, kuris yra kosmose išsibarsčiusių bangų rinkinys. Ši spinduliuotė gaunama kaip šiluma ir naudojama generuoti kitas žmonėms naudingas energijos formas.

Žmogus naudoja saulės spinduliuotę kaip šaltinį gaminti elektros ir šiluminę energiją; tai yra gaminti elektrą ir šilumą. Norint tai pasiekti, reikalingi technologiniai prietaisai, skirti minėtą spinduliuotę surinkti ir paversti reikalinga energija.

Tam, kad pasinaudoti šilumos energija naudojami kolektoriai, šildytuvai ar saulės šildytuvai; o elektros energijai gaminti naudojamos saulės arba fotoelektros plokštės, kurios dirba iš ląstelių, kurios saulės spinduliuotę paverčia elektronų srove, srove elektrinis.

2. Vanduo:

Šis gyvybei būtinas šaltinis yra žemės paviršiuje skystos, kietos ar dujinės būsenos. Daugumą skysto vandens lydi druskos (sūrus), nes grynas vanduo yra vienas stipriausių tirpiklių ir su juo neša tirpias medžiagas.

Žemėje yra minimalus gėlo vandens (su mažiau ištirpusių druskų) procentas, tai galima užfiksuoti jo valymui ir naudojimui. Šiuo metu jų yra atvirkštinio osmoso gėlinimo įrenginiai, paversti druskingą vandenį geriamuoju, nors šio proceso kaina yra didelė.

Vanduo kartais laikomas atsinaujinančiu, bet išsenkančiu ištekliu; Tačiau kai kurie klasifikatoriai mano, kad tai neišsemiama, nes jis sudaro didžiąją žemės paviršiaus dalį ir jo išeikvojimas būtų sunkus; Be to, tai yra šaltinis, kuris atsinaujina taip, kaip mes žinome kaip hidraulinį ciklą arba vandens ciklą.

Kaip šaltinis naudojamas vanduo gaminti maistą ar prekes pramoniniuose procesuose (Jis naudojamas aušinimui ir šildymui, kaip tirpiklis arba kaip žaliava kuriant kitus produktus) ir žemės ūkyje pasėliams laistyti.

Kitas svarbus šio ištekliaus naudojimas yra valymo ar sanitarinės priemonės maistui ar daiktams valyti; taip pat žmogus jį naudoja savo asmeninei higienai ir vartojimui.

3. Potvyniai:

Potvyniai - tai judesiai, kurių metu vandenynų vandens lygis kyla ar krinta. Šis aukštis keičiasi dėl gravitacinės traukos, kurią sukelia mėnulis ir saulė. Potvyniai yra neišsenkantis šaltinis, kurį galima panaudoti gaminant vadinamąjį Jūros vandens energija, Energetika gautas iš potvynių. Iš jo galima gauti aplinkos neteršiančią elektros energiją.

4. Vandens judėjimas:

Vandens, tiek sūraus, tiek gėlo, judėjimas yra dar vienas neišsenkantis gamtos išteklius, kurį galima naudoti energijai. Tarp energijos rūšių, kurias galima gauti naudojant šį šaltinį, yra šie:

1. Bangų energija. Ši energija yra tai, kas gaminama judant jūros bangoms. Iš šios kinetinės energijos galima pagaminti elektros energiją. Ši energija yra glaudžiai susijusi su vėjo energija; kadangi vėjas lemia bangų sukėlimą.
2. Hidraulinė galia. Šiuo pavadinimu apskritai žinoma visa ta energija, gaunama judant vandenims. Kai gaunama elektros energija, ji vadinama hidroelektrine. Keletas šios energijos gavimo pavyzdžių yra vandens malūnai ir hidroelektrinės, veikiančios užtvankų pagrindu, kuriomis reguliuojamas vandens srautas.

 5. Vėjas:

Šis neišsenkantis gamtos išteklius yra oro srautas arba srautas, kuris yra natūralus jo komponentas Žemės atmosferą ir kurią sudaro skirtingos dujos, tokios kaip azotas, deguonis ir tauriosios dujos. The vėjas yra natūralus judėjimas minėto dujų mišinio, vadinamo „oru“.

Oro judėjimas gali būti naudojamas gamina elektrinę ar kinetinę energiją. Ši energijos rūšis vadinama vėjo energija. Vėjo energijos gavimas priklauso nuo vėjo greičio (matuojamas km per valandą) ir jo tankio; Tai gali turėti kintantį intensyvumą, kuris priklauso nuo skirtingų gamtos veiksnių.

Pavyzdys, kaip pasinaudoti šiuo neišsenkančiu ištekliu yra burlaiviai, valtys kurie varomi vėjo jėga. Kitas pavyzdys yra vėjo turbinos kurie naudojami vėjo energijai paversti elektros energija.

6. „Oxigen“:

Deguonis yra gamtos elementas, būtinas gyvybei. Šis elementas yra ore, vandenyje, gyvose būtybėse ir įvairiose organinėse medžiagose. Kai susijungia du šio elemento atomai, atsiranda dujinis deguonis arba dioksigenas (O₂), kurios yra ore esančios dujos ir kurias mes paprastai vadiname tik „deguonimi“. Deguonis naudojamas kaip išteklius žmonių labui. Kai kurie jo naudojimo būdai yra:

• Jis naudojamas degimo procesams.
• Kartu su skystu azotu skystasis deguonis naudojamas ir raketų varikliams varyti. Deguonies kaip oksidatoriaus ir azoto kaip kuro derinys sukelia galingą cheminę reakciją.
• Jis naudojamas kaip priemonė žmonėms, turintiems kvėpavimo trūkumų. Tam jis laikomas specializuotose talpyklose, kurios reguliuoja jos administravimą.
• Jis naudojamas plieno gamybai.

7. Branduolio sintezė

Tai energija, kuri laikoma neišsemiama, nors vis dar nėra pakankamai technologinės plėtros, kad būtų galima pasinaudoti šia energija ir ją generuoti. Šio tipo energija gaunama suliejus du šviesos atomų branduolius; Toks susiliejimas sukuria tankesnį arba sunkesnį branduolį ir išsiskiria energija. Vienas iš šios rūšies energijos privalumų yra tas, kad ji negamina teršalų aplinkoje ir kad jos gamybos sąnaudos taip pat būtų ekonomiškos; Todėl tai laikoma viena iš energijos, kuri ateityje galėtų pakeisti kitų rūšių energiją, kuri generuoja didesnes išlaidas ir taip pat teršia aplinką.

8. Druskos

Druskos yra neatsinaujinantys ištekliai kurie gaunami iš jūrų ir minų ir kurie hipotetiškai galėtų būti išeikvoti. Šių mineralų atsargos yra pastovios, ir jei jos būtų visiškai panaudotos, jos būtų išeikvotos.

Tačiau daugelis klasifikatorių laiko juos neišsenkančiais ištekliais, nes jų yra labai daug ir, nepaisant nuolatinio naudojimo, jį išnaudoti yra labai sunku.

Druska naudojama kaip šaltinis įvairiems tikslams, tarp kurių išsiskiria:

• Kaip prieskoniai ir maisto konservantai
• Džiovinti įvairias medžiagas ar medžiagas
• Norėdami sumažinti vandens užšalimo temperatūrą
• Tekstilės pramonėje jis naudojamas audinių dažymui pagerinti
• Chloro gamybai
• Tam tikrų bakterijų dauginimuisi sustabdyti

Tai gali jus dominti:

Neatnaujinamų išteklių pavyzdžiai.