Atsargumo principo apibrėžimas

Dauguma mokslo bendruomenių tvirtina, kad planetos tvarumui kyla rimta grėsmė. Pramoniniai procesai, susiję su gamtos turtai yra akivaizdžiai blogėjanti aplinka.

1992 m. Brazilijos mieste Rio de Žaneire vykusiame JT propaguotame „Žemės viršūnių susitikime“ buvo susitarta dėl atsargumo principo. Pagal ją, jei yra a grėsmė akivaizdi ar negrįžtama žala, kelianti grėsmę aplinkai aplinka, mokslinių įrodymų nebuvimas negali būti kliūtis atidėti priemones, užkertančias kelią blogėjimui ir aplinkos blogėjimui.

Todėl atsargumo principas reikalauja atšaukti visą veiklą, susijusią su grėsmė aplinkai, net tais atvejais, kai mokslinių įrodymų nebuvo įtikinamas.

Pagrindinis tarptautinės darbotvarkės skyrius

Mokslininkai žino daug apie žalingą poveikį, tačiau mokslas kartais neturi reikiamų paaiškinimų. Už tai priežastis, patogu imtis atsargumo priemonių, kuriomis būtų galima veikti planetos naudai.

Principas, kuris reiškia raginimą prisiimti visą visuomenės atsakomybę

Atsargumo principas nėra tiesiog konkretus tarptautinio aukščiausiojo lygio susitikimo skyrius, bet yra pranešimas, kuris mums primena, koks turėtų būti visuomenės vaidmuo kovojant su grėsmėmis įdėti

pavojus planetos tvarumas.

Šia prasme visi turime užkirsti kelią galimam žalingam savo veiksmų poveikiui. Taigi, prieš naudodami naują technologija arba naujas cheminis procesas, visi asmenys turi atsakomybė išnagrinėti kitas galimas alternatyvas, įskaitant neveikimo alternatyvą.

Šis atsargumo principas bando užkirsti kelią moksliniams apribojimams tapti alibiais dėl neveikimo aplinkoje.

Mokslinio neapibrėžtumo problema

Mokslinė veikla turi būti orientuota ieškant įrodymų ir tikrumo. Tačiau šis tikslas ne visada pasiekiamas. Neaiškumas dėl planetos tvarumo neturėtų sukelti pasyvaus požiūrio.

Atsargumo principas yra skirtas stabdyti ypač sunkiose situacijose. Taigi, jei žmogaus veiksmai akivaizdžiai pablogina aplinką, nelaukite yra mokslinių tyrimų, kurie parodo priežastinį veiksmo ir žalos ryšį sukelia.

Jei kas nors daro akivaizdžią ir negrįžtamą žalą sveikatai (pavyzdžiui, asbesto naudojimas pastatas), neatrodo pagrįsta teigti, kad asbesto nereikėtų drausti, nes priežastinis šios medžiagos ryšys su vėžiu ar kitomis ligomis vis dar nežinomas.

Nuotrauka Fotolia - ilcianotico

Atsargumo principo temos